Apie įvykius Kerčės sąsiauryje

pagal | 2018-12-03

Praėjus daugiau nei savaitei po to kai Rusija užpuolė ir užgrobė Ukrainos laivus Kerčės sąsiauryje, išblėsus pirmosioms emocijoms, porą pastebėjimų:

– Šiandien tarptautinė bendruomenė nelabai turi įrankių, kuriais galėtų paveikti Rusijos elgesį. Teisingiau turi, bet nėra absoliučiai jokios politinės valios ją naudoti. Praėjus savaitei tampa aišku, kad net didesnių sankcijų Rusija gali nesitikėti. Įdomiausia, kad bene rimčiausiai pasielgė Trumpas, atšaukęs savo susitikimą su Putinu Buenos Airėse.

– Sekmadienio incidentas – tik paskutinis epizodas virtinėje kitų, kurie nesusilaukė tiek žiniasklaidos dėmesio. Jau pradėjus statyti tiltą per Kerčės sąsiaurį, kai kurie ekspertai įspėjo, kad jis gali būti panaudotas Azovo jūros blokadai. Šiuo metu 144 dideli laivai, kurie kažkada lankėsi Mariupolio uoste, negali įplaukti į Azovo jūrą, nes tiltas yra nepakankamai aukštas. Nuo tada, kai kovo mėnesį ukrainiečiai sulaikė su Rusijos vėliava plaukiojantį žvejų laivą, Rusija nuo gegužės iki rugpjūčio valandoms ar net dienoms sulaikė virš 140 prekybinių laivų plaukiančių į Azovo jūros Ukrainos uostus. Itin didelio skaičiaus laivų sulaikymas ir pati tilto statyba – tai nepaskelbtos ekonominės blokados rezultatas.

– Uostas Mariupoliui yra pagrindinis išgyvenimo šaltinis. Pamenu, kad lankantis mieste 2017 m. jo atstovai kalbėjo, jog viena didžiausių problemų – dėl konflikto vykstantis atkirtimas nuo išorinio pasaulio. Miesto oro uostas yra uždarytas dėl Rusijos numušto Malaizijos avialinijų lėktuvo, o kelionė traukiniu iki Kijevo trunka beveik 19 valandų. Pagrindinės darbdavės mieste ir regione yra visiškai priklausomas nuo pasauliniu rinkų bei Mariupolio uosto – tai Azovmash ir Iljičiaus vardo (iki 2016 m. gamykla buvo pavadinta Lenino garbei, po to – mokslininko Zoto Iljičiaus Nekrasovo vardu) plieno gamyklos. Jų bankrotas turėtų milžiniškų ekonominių ir politinių pasekmių visam regionui.

– Grįžtant prie sekmadienio įvykių. Pagal 2003 m. susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos, tiek Ukraina, tiek Rusija turi vienodas teises plaukti Azovo jūra ir Kerčės sąsiauriu. Pagal šį susitarimą, Ukraina neturi nei samdytis vedlio plaukiant per sąsiaurį, nei laukti kažkokio Rusijos leidimo. Ji turi tiesiog informuoti Rusiją prieš plaukiant – jokio papildomo leidimo nereikia. Tas galioja ir karo laivams. Ji tai ir padarė. Rusija teigia, kad Ukraina nusižengė kažin kokiems Rusijos įstatymams, tačiau pagal tarptautinę teisę, jeigu šalies vidiniai įstatymai prieštarauja šaliems pasirašytiems tarptautiniams susitarimams, pirmenybė teikiama tarptautiniams susitarimams. Suprantama, mes visi žinome Rusijos nuomonę apie tarptautinius susitarimus.

– Po to kai Rusijos laivai taranavo ukrainiečių, pastarieji apsisuko plaukti atgal į Odesą ir būtent tada prisiviję Rusijos laivai pradėjo šaudyti į ukrainiečius bei užgrobė jų laivus. Bellingcat tyrimas atskleidė, kad tai įvyko tarptautiniuose vandenyse. Beje, net jeigu tikėtume FSB, įvykis vis tiek įvyko Krymo teritoriniuose vandenyse.

– Bet kokiu atveju, net jeigu Ukrainos laivai ir buvo neteisūs, Rusija neturėjo teisės pradėti į juos šaudyti. Tuo labiau, kad jie jau plaukė atgal. Pagal tarptautinę teisę, bet kokie tokie nesutarimai turi būti sprendžiami diplomatiniu būdu (laivai buvo su Ukrainos vėliava, todėl juos identifikuoti tikrai nebuvo problemų).

– Rusijos veiksmai nėra piratavimas (su valstybės vėliava plaukiantis laivas iš principo negali būti piratų laivas). Rusijos veiksmai yra karo paskelbimas, todėl Ukrainos reakcija yra visiškai teisinga. Jeigu Ukraina nebūtų paskelbusi karo padėties, būtent dėl to jos valdžią galėtume vadinti neįgalia.

– Beje, tai ne pirmas kartas, kai Rusijos laivynas Juodojoje jūroje taranuoja kitus laivus. R. Reagano administracijos metu, JAV laivynas labai rimtai žiūrėjo į laisvą laivybą jūrose. Jų nuomone, jeigu riboto praplaukimo vietose (įvairūs sąsiauriai, mažos jūros) nuolat nesilanko karinis laivynas, tai priešiškos valstybės laikui bėgant yra linkusios bandyti riboti laivybą tokiose vietose. Todėl JAV laivynas dažnai įplaukdavo į Juodąją jūrą ir vykdydavo savo užduotis. 1988 m., kai ten įplaukė du JAV karo laivai: USS Yorktown ir USS Caron, pastarieji buvo trumpam įplaukę į Sovietų Sąjungos teritorinius vandenis (kas pagal laivybos teisę nėra draudžiama, jeigu nėra plaukiama tiesiai į krantą ar uostus, o tiesiog praplaukiama į kitus tarptautinius vandenis). Du Sovietų laivai juos taranavo, tačiau Yorktown ir Caron savo kurso nekeitė ir jokių ženklesnių pažeidimų (apart dažų nusilupimo) nepatyrė. Užtat Yorktown taranavusi gerokai mažesnė frigata Bezavetny turėjo plaukti į uostą taisymo darbams.

Kokios išvados? Rusija nusiteikusi ir toliau smaugti Rytų Ukrainos miestus, o kiekvieną incidentą yra pasirengusi eskaluoti papildomai. Neesant incidentui – jį sukurti. Todėl tarptautinė bendruomenė privalo pasirūpinti laisva laivyba, nes šiandien tai Azovo jūra, rytoj visa Juodoji jūra, o poryt ir rytinė Viduržemio jūra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *